krentas

kreñtas sm. (4) J, Mrj krantas: Sėsk ant grebės kreñto! Dkš. Oi pas mareles an krentelio arė bernelis pūdymėlį TDrIV17(Vlk). Tas žmogus užsimanė dar po luotu, ant krento gulinčiu, nuo lietaus pasikavoti BsMtI26. Ponas toks vaikščio[jo] ant marių krento ir pamatė plaukiant bačką per mares (ps.) LMD(Dkš). Rado plutukę duonos, pavilgė in tą šaltinį ir pasidėjo ant krentuko, šalia savęs, kad susiminkštytų BsPIII281.